Dėl medicininių paslaugų neįgaliesiems ir sergantiems lėtinėmis ligomis
Mes, neįgalieji ir turintys lėtinių ligų, šiuo metu esame visiškai ignoruojami, izoliuojami nuo visuomenės, vadinami rizikos grupe. Nors karantino sąlygos yra švelninamos, pradedamos daryti planinės operacijos, mums jos neprieinamos, motyvuojant tik tuo, kad sergame lėtinėmis ligomis, vartojame vaistus. Kitaip sakant, mes paliekami tyliai mirti. Nuo pat karantino pradžios mes negauname taip būtinos medicininės pagalbos: neatliekami tyrimai, nedaromos būtinos operacijos, nekonsultuojami specialistų, nevykdoma reabilitacija. Mes ,,gydomi” tik telefonu.
Vyriausybė, taip elgdamasi su neįgaliaisiais ir sergančiais letinėmis ligomis, pirmiausia pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnį, kuriame teigiama, kad Valstybė rūpinasi žmogaus sveikata ir laiduoja medicininę pagalbą bei paslaugas susirgus.
Be to, visiškai ignoruojami Neįgaliųjų teisių Konvencijos (kurią pasirašiusi ir Lietuvos Respublika) 4, 10, 11, 15, 25 ir 26 straipsniai.
Tad reikalaujame nedelsiant pradėti teikti medicinines paslaugas (tyrimai, operacijos, reabilitacija), nesidangstant tariamu rūpesčiu rizikos grupe. Tai ne rūpestis, tai yra GENOCIDAS.