Dėl nukentėjusių vartotojų teisių gynimo ir žalos atlyginimo
Lietuvos Respublikos Seimui, LR Seimo ekonomikos komitetui, LR Seimo nariams
LR Vyriausybei, LR ūkio ministerijai
Europos Parlamento nariams
Dėl LR piliečių, nukentėjusių nuo kelionių organizatoriaus Qualispresenca LDA veikos, teisių gynimo ir žalos atlyginimo
Lietuvos piliečiai (vartotojai), pasitikėję valstybinę priežiūrą vykdančia institucija ir iš oficialiame Lietuvos Turizmo departamento kelionių organizatorių sąraše esančios Europos Sąjungos įmonės, užsisakė (pirko) keliones. Kelionėms neįvykus (atšaukus), dėl sudėtingų biurokratinių kliūčių bei Lietuvos valstybės institucijų nepakankamų kompetencijų negalėjo pasinaudoti Europos sąjungos direktyvose numatyta vartotojų apsauga. Patyrė neadekvačią moralinę ir materialinę žalą.
2016-12-21 LR Seimo Ekonomikos komitete buvo svarstomas klausimas „Ar tinkamai įgyvendinamas Turizmo įstatymas užtikrinant turistų teises“, kaip precedentą pasitelkiant Portugalijos įmonės Qualispresenca LDA neįvykusių kelionių atvejį. Turizmo departamento pateiktas turistų atsakomybės už riziką traktavimas buvo tendencingas ir neatitiko tikros situacijos. Posėdžio metu neturėjome galimybės detaliai išdėstyti situacijos, todėl pateikiame jums informaciją ir savo nuomonę raštu.
Turizmo departamentas, kaip turizmo paslaugų teikėjų priežiūrą vykdanti institucija, registruodamas (įrašydamas į oficialų kelionių organizatorių sąrašą Lietuvoje) Portugalijos įmonę Qualispresenca LDA ir pripažindamas Portugalijos valstybinio turizmo garantinio fondo (toliau - Fondas) garantijas už Qualispresenca LDA prievoles, neturėjo (negavo ar neišreikalavo) informacijos, kaip tomis „garantijomis” Lietuvos vartotojai galės pasinaudoti praktiškai - kokios ten numatytos ginčo procedūros, kokias formas ir formalumus išlaikant turi būti Fondui pateikiami patirtą žalą pagrindžiantys dokumentai.
Departamentas, teisindamasis komunikacijos su Portugalijos institucijomis problemomis, remdamasis turistus apgavusios bendrovės Qualispresenca LDA pateiktu informaciniu pranešimu, teikė turistams netikslią informaciją. Komunikuoti su kitais nukentėjusiais ir dalintis praktine patirtimi turistai negalėjo, nes neturėjo kontaktų. Kiekvienas turistas atskirai kreipdavosi į departamentą ir gaudavo rekomendacijas. Pasitikėdami valstybine institucija turistai departamento pateiktus patarimus įvykdė ir dėl to nukentėjo, nes Fondas vartotojų reikalavimus kompensuoti nuostolius atmetė.
Jeigu tikėtume, kad Turizmo departamentas turistams teikė visą reikiamą informaciją, kaip paaiškinti tai, kad absoliuti dauguma turistų (daugiau kaip du šimtai asmenų) pasinaudoję pateikta informacija, padarė tas pačias klaidas ir gauna neigiamus rezultatus. Pažymėtina, kad turistams gavus iš Fondo pranešimus apie pateiktų įrodymų vertimų būtinumą, Lietuvos turizmo departamentas vėl teikė klaidinančius patarimus. Departamento pasitelktas vertimų biuras departamentui atlikęs tipinės sutarties vertimą, o po to atlikęs vertimus daugumai turistų juos įformino neteisingai. Dėl to fondo arbitražas vertimų nepripažino.
Fondas vartotojų reikalavimus atmetė ne dėl esmės, o formaliai atmetimą pagrįsdamas dokumentų netiksliu įforminimu. Pateikti dokumentai neatitiko jiems keliamų reikalavimų ir nebuvo pripažinti įrodymais, o kadangi kitų įrodymų nėra (jų Fondui nepateikė ir Qualispresenca LDA), tai ir reikalavimas kompensuoti atmestas. Toks „teisingumas“ sveikam protui yra absurdiškas, bet formaliai gali būti pripažintas teisėtu. Nors kelių vartotojų prašymus Fondo arbitražas yra patenkinęs ir sprendimo vykdymo terminai praėjo, pinigų ir jie neatgavo.
Susipažinus su visa situacija darytina išvada, kad Lietuvos turizmo departamento teikiama informacija buvo klaidinanti, netiksli ir dėl to netinkamai vartotojų (turistų) suprasta. Turistai dokumentų pateikimo Fondui sutvarkymo subtilybių nežinojo ir negalėjo žinoti, nes pakankamo detalumo informacijos turistams prieinamuose informacijos šaltinuose nebuvo pateikta. Neadekvačius nuostolius sukėlusius klaidingus vartotojų (turistų) veiksmus paskatino turizmo paslaugų organizatorių veiklos valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos nepakankamos kompetencijos.
Šis atvejis tai pasitikėjusių valstybinėmis institucijomis vartotojų nesaugumo pavyzdys, keliantis nusivylimą ir beviltiškumą. Kai teoriškai deklaruojama vartotojų apsauga praktikoje neveikia. Todėl prašome jį vertinti ne tik kaip dėl valstybinių institucijų neefektyvumo atsiradusią, šimtų vartotojų šimtatūkstantinio materialinio nuostolio problemą, bet kaip piliečių pasitikėjimo valstybe žlugdymą.
Nuostolių atlyginimo ginčą teisminiu keliu mes jau inicijuojame ir esame pasiryžę savo teises ginti visose instancijose, bet tikimės jūsų pagalbos sprendžiant šį ginčą taikiai ir priemonių, padėsiančių išvengti analogijų ateityje.
Gal įvertinus visas aplinkybes, atvejo beprecedentiškumą, atmetus žinybines ambicijas, pasitelkus sveiką protą ir deklaruojamą “darnią“ valstybės pagalbą piliečiams, dar yra šių klaidų taisymo galimybė institucijų (tarpvalstybiniame) lygyje. Gal kompetentinga Lietuvos valstybinė institucija galėtų kreiptis į Portugalijos atitinkamą kompetentingą instituciją dėl susidariusios situacijos, prašant (išreikalaujant) visas Fondo arbitražo dėl dokumentų netikslaus įforminimo atmestas bylas nagrinėti iš naujo, prieš tai suteikus vartotojams (turistams) tikslią informaciją, dokumentų pateikimo reikalavimus ir galimybę tuos dokumentus pateikti.
Mes, Lietuvos piliečiai, reikalaujame valstybės įgaliotų institucijų atsakomybės, tikėdami sveiko proto pergale prieš biurokratinį formalizmą, prašome Jūsų pagalbos ir palaikymo.
Vidas Bauševičius Susisiekti su peticijos autoriumi
Pranešimas iš šios svetainės administratoriausPeticija buvo uždaryta ir signatarų asmens duomenys pašalinti.Europos Sąjungos Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) reikalauja teisėto pagrindo asmeninės informacijos saugojimui ir kad informacija būtų saugoma kuo trumpesnį laiką. |