DĖL KOKYBIŠKOS IR KOMPLEKSINĖS ŠVIETIMO PAGALBOS UŽTIKRINIMO

Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui
LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui Eugenijui Jovaišai
LR Seimo nariams
LR Švietimo ir mokslo Ministrei Jurgitai Petrauskienei
LR Socialinės apsaugos ir darbo Ministrui Linui Kukuraičiui
LR Sveikatos apsaugos Ministrui prof. Aurelijui Verygai
LR Valstybės kontrolieriui dr. Arūnui Dulkiui
LR Savivaldybių asociacijos direktorei Romai Žakaitienei
LSA patarėjui švietimo ir kultūros klausimais Jonui Mickui
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkui Audriui Jurgelevičiui
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkui Andriui Navickui

DĖL KOKYBIŠKOS IR KOMPLEKSINĖS ŠVIETIMO PAGALBOS UŽTIKRINIMO
2018-11-27

Turime pripažinti, kad Lietuvoje socialinę atskirtį patiriančių šeimų ir jose augančių vaikų, elgesio emocijų sutrikimų ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių bei socialinių įgūdžių stokojančių mokinių skaičius nemažėja, o Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ įgyvendinimą vykdantys švietimo pagalbos specialistai ir reali vaiko bei šeimos gerovės politika vis dar laukia tinkamo politikų dėmesio ir finansavimo. Tinkamai nesprendžiamos problemos gilėja.
Pavyzdžiui, Klaipėdos miesto savivaldybėje 2019 m. bendrojo ugdymo mokyklose lėšų iš specialiosios tikslinės dotacijos švietimo pagalbai nepakanka - nustatytas apie 957,1 tūkst. eurų lėšų trūkumas šiuo metu dirbančių švietimo pagalbos specialistų (savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų psichologų, socialinių pedagogų, specialiųjų pedagogų, logopedų, surdopedagogų, tiflopedagogų, mokytojų padėjėjų, bibliotekininkų) atlyginimams su įmokomis socialiniam draudimui. Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos rekomenduotus darbo krūvio normatyvus, būtina įsteigti papildomus 44 švietimo pagalbos specialistų etatus, t. y. papildomai dar reikia 540,4 tūkst. eurų, tačiau neskaičiuotas lėšų poreikis priemokoms švietimo pagalbos specialistams už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų.
Dirbantys švietimo pagalbos specialistai yra išsekinti didėjančių virškrūvių ir blaškymosi tarp keleto darbų – šių specialistų gaunama pareiginė alga yra gerokai mažesnė nei mokytojų, neatitinkanti švietimo pagalbos specialistų atliekamo darbo svarbos, o reikalavimai specifinėms profesinėms kompetencijoms sparčiai didėja.
Tikėdamiesi konstruktyvaus proveržio, prašome atkreipti dėmesį į kokybiškos švietimo pagalbos teikimo trikdžius, nedelsiant užtikrinti, jog būtų skirta pakankamai lėšų:
1) esamiems švietimo pagalbos specialistų etatams išlaikyti, pasirūpinant savivaldybių atsiskaitomumu už tikslinės dotacijos panaudojimą konkretiems etatams;
2) trūkstamų etatų įsteigimui ir išlaikymui pagal Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytus normatyvus dėl vienam švietimo pagalbos specialisto etatui leistino maksimalaus vaikų/ mokinių skaičiaus;
3) pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų didinimui iki 25 procentų dėl švietimo pagalbos specialistų veiklos sudėtingumo pagal LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO ĮSTATYMO Nr. XIII-198 5 priedo V skyriaus 28.3 ir 28.4 punktus (taikytina psichologų asistentams, psichologams, socialiniams pedagogams ir švietimo pagalbos įstaigose dirbantiems specialiesiems pedagogams, logopedams, surdopedagogams ir tiflopedagogams), už papildomus, švietimo pagalbos teikimo aprašuose nenumatytus, tačiau dalies pagalbos specialistų atliekamus darbus, sąlygojančius pagrindinės profesinės veiklos atlikimo sudėtingumą (pvz., elektroninių sistemų (SPIS, NEMIS, EUROFONDAS ir kt.) administravimas (statistinės ataskaitos bei tarpininkavimas renkant duomenis), mokinių ir mokytojų pavėžėjimo, kompensacijų už kelionę į mokyklą administravimas, mokytojų, klasių auklėtojų pavadavimai, budėjimai pertraukų ir renginių metu ir kt.);
4) pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų suvienodinimui su mokytojams taikomais koeficientais (šiai dienai, pavyzdžiui, 15 metų darbo stažą turinčio socialinio pedagogo metodininko koeficientas yra mažesnis nei dviejų metų pedagoginio stažo ir kvalifikacinės kategorijos neturinčio dalyko mokytojo koeficientas);
5) profesinėms ir asmeninėms švietimo pagalbos specialistų kompetencijoms gilinimui: kvalifikacijos kėlimui ne tik rajono švietimo pagalbos centruose, sunkaus profesinio atvejo supervizijoms, nuosekliam profesinio atvejo analizės grupės lankymui ir kt.;
6) priemokoms švietimo pagalbos specialistams už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų (pvz., LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMAS DĖL PAVOJINGŲ DARBŲ SĄRAŠO PATVIRTINIMO (2002 m. rugsėjo 3 d. Nr. 1386, redakcija 2018 m. gegužės 30 d. Nr. 527, įsigalioja 2018-09-01 ir kt.).

Manome, jog būtina nedelsiant keisti įstatyminę bazę: švietimo pagalbos sritį iš savivaldybių savarankiškos funkcijos perduoti valstybės deleguotai funkcijai su pilna atsiskaitomybe (atitinkamai keičiant ir finansavimo modelį) – kokybiška, kiekvienam vaikui ir mokiniui prieinama švietimo pagalba kaip kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai dalis turi būti valstybinio lygmens prerogatyva. Ar galima švietimo kokybės klausimą iškėlus valstybiniu prioritetu švietimo pagalbą palikti periferiniu klausimu?

Klaipėdos miesto švietimo pagalbos specialistų metodinės tarybos    Susisiekti su peticijos autoriumi