Dėl LR civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. papildymo
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PETICIJŲ KOMISIJAI
Pareiškėjas: Eduardas Zeziulevičius
KREIPIMASIS
Dėl LR civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. papildymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo BYLOSE DĖL TURTINĖS IR NETURTINĖS ŽALOS, SUSIJUSIOS SU BANKU IR DRAUDIMU, ATLYGINIMO
Ukmergė
2017-01-16
I. Peticijos padavimo priežastis
1. Priežastis kreiptis dėl Peticijos padavimo buvo ta, kad LR civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. nėra teisės instituto, kuris atleidžia ieškovus nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo BYLOSE DĖL TURTINĖS IR NETURTINĖS ŽALOS, SUSIJUSIOS SU BANKU IR DRAUDIMU, ATLYGINIMO.
2. Lietuvos Respublikos teisės aktai susiję su Banko ir Draudimo įstatymais yra netobuli, jie pažeidžia visų vartotojų teises, nes jie yra silpnesnioji šalis teisiniuose santykiuose su Bankais ir Draudimu.
3. Pagal dabar galiojančius teisės aktus, vartotojai susidūrę su Banko ar Draudimo savivale nutraukti sutartis su jais, ar draudiminio įvykio metu netinkamai išmokėta draudimo išmoka – priversti kreiptis į teismą ir mokėti žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas dėl ieškinio padavimo.
4. Vartotojai yra silpnesnioji pusė, todėl toks papildomos naštos uždėjimas, mokėti žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas kreipiantis į teismą ginant savo pažeistas konstitucines teises, yra prieštaraujantis teisingumo ir sąžiningumo principui.
II. Peticijos padavimo tikslas
5. Tikslas šios Peticijos yra tas, kad būtų apgintos vartotojų, kaip silpnesnės šalies interesas, nes dabar Draudimo bendrovės vadovaujasi netobulais teisės aktais, t. y. šiuo metu, pagal Draudimo įstatymą, Draudimo bendrovė per 3 mėnesius nuo draudžiamojo įvykio gali išmokėti kokią tik nori paskaičiuotą draudimo sumą, o vartotojas, nesutikęs su išmokėta draudimo suma, turi kreiptis į teismą ir įrodinėti paskaičiuotos žalos netikslumą, bet už paduotą ieškinį, privalo susimokėti žyminį mokestį.
6. Tuo Draudimo bendrovės labai dažnai piktnaudžiauja, todėl tikslinga yra papildyti LR CPK 83 str. 1 d. teisės institutą, kuris atleistų ieškovus nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo BYLOSE DĖL TURTINĖS IR NETURTINĖS ŽALOS, SUSIJUSIOS SU BANKU IR DRAUDIMU, ATLYGINIMO.
7. Bankai taip pat dažnai nutraukia sutartis su vartotojais, todėl tai apsunkina vartotojus ginti savo pažeistas teises, kai reikia duodant ieškinį sumokėti dar ir žyminį mokestį – tuo stipresnioji šalis, Bankai, dažnai piktnaudžiauja.
III. Peticijos būtinybė
8. Šios Peticijos būtinybė bei toks siūlymas iškilo todėl, kad man 2014-01-12 sudegė mano gyvenamasis namas su jame buvusiais daiktais. Draudimo bendrovė ERGO paskaičiavo man draudimo išmoką už name sudegusį turtą 9,28 procento nuo draudimo sumos, o už sudegusį namą - 24,36 procento. Kadangi su tokia paskaičiuota draudimo išmoka nesutikau, todėl buvau priverstas kreiptis į teismą ir sumokėti apie 4000 Eur žyminio mokesčio; duodant apeliaciją ir kasaciją – bus reikalaujama susimokėti dar po 4000 Eur, todėl šiuo atveju draudimo išmoka net nepadengs Draudiko ERGO paskaičiuotos ir išmokėtos sumos.
9. Pažymėtina, kad esu nukentėjęs nuo gaisro, apsidraudęs turtą, bet dar turiu mokėti žyminį mokestį, kad įrodyčiau netikslų draudimo išmokos paskaičiavimą – tai vertintina kaip šiurkščiai pažeidžiamos vartotojų konstitucinės teisės ir pažeidžiami protingumo, teisingumo, sąžiningumo principai.
Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais ir argumentais bei vadovaudamasis LR peticijų įstatymo 2 str. 4 d., 4 str. 1 d., LR Seimo Peticijų komisijos,
p r a š a u:
1. Pripažinti šitą Kreipimąsi peticija ir priimti ją nagrinėti.
2. Papildyti LR civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. teisės institutu, kuris atleistų ieškovus nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo BYLOSE DĖL TURTINĖS IR NETURTINĖS ŽALOS, SUSIJUSIOS SU BANKU IR DRAUDIMU, ATLYGINIMO.
Pareiškėjas
Eduardas Zeziulevičius
Eduardas Zeziulevičius Susisiekti su peticijos autoriumi
Pranešimas iš šios svetainės administratoriausPeticija buvo uždaryta ir signatarų asmens duomenys pašalinti.Europos Sąjungos Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) reikalauja teisėto pagrindo asmeninės informacijos saugojimui ir kad informacija būtų saugoma kuo trumpesnį laiką. |