Del gyvunu vezimo Lietuvos gelezinkeliais

Taisyklės labai "įdomios" ir net "labai puikiu" metu įvestos - tada, kai kelionės traukiniais su savo augintiniais yra labai suaktyvėjusios : žygiai, rūgpienių kaimas, miškai ir pan. Aš pati turiu vidutinio dydžio šunį - Lietuvių skaliką - ir vienintelė transporto priemonė, su kuria mes galime/galėjome keliauti, yra traukiniai. Visada važiuoju maršrutu Vilnius-Kaunas ir renkuosi greitąjį/naująjį traukinį. Mes patys dažniausiai renkamės sedėti ten kur yra laisviau - pakyla tarp pirmo ir antro aukšto, sedynės, kur statomi dviračiai, ar vietos tik įėjus į vagoną. Per du metus niekada nesu sulaukus jokio krebžt ar šnybžt dėl to, kad vagone yra šuo. Kaip tik pritariu daugeliui išsakytų nuomonių, kad gerai išauklėtas šuo pritraukia visų (ypač vaikų) dėmesį.

Esu prieš tokias netoliaregiškas, judėjimo laisvę apribojančias ir bet kokiems protingumo principams prieštaraujančias taisykles. O dabar einu mąstyt kaip grįžt namo: arkliu, taksi, oro balionu, riedučiais ar šluota.