Prieš privalomą karinę tarnybą

    Ne paslaptis, kad Lietuvos Respublikos konstitucijos pirmojo skirsnio pirmajame straipsnyje teigiama, jog Lietuva yra nepriklausoma demokratinė Respublika. Šiandienėje Lietuvos Respublikoje nebematau jokio demokratiškumo. Lietuvos piliečiai nebeturi oficialiai bei teisiškai jiems priklausančių teisių bei laisvių.
    Prieš porą savaičių spaudoje sužibo antraštės apie sugrąžinamą privalomą karinę tarnybą. Visuomenėje nuvilnijo nepasitenkinimo banga, tačiau kai kuriems piliečiams ši idėja tiko. Premjero Algirdo Butkevičiaus nuomone, klausimą apie privalomą karinę tarnybą, turi svarstyti politikai. Tačiau ar politikai gali taip elgtis su žmonėmis? Daugelis vyrų pašaukti į karinę tarnybą, po jos grįžę liks bedarbiais, šiais laikais darbdaviai laisvų vietų darbo rinkoje nebelaiko. O kaip moterys išgyvens, gaunančios mažas pajamas ir paliktos vienos namuose su būsto bei komunaliniais mokesčiais? Suprantama, vyriausybei tai neįdomu. Kaip ir neįdomu, jog iš karinių mokymų galima ir nebegrįžti. Užuojauta parengtojo rezervo karių pratybose mirusio kario M. V. artimiesiems.
    Ką visuo tuo noriu pasakyti ? Kad ne politikų valioje spręsti, nuo kurios šeimos atplėšti vyrą. Tauta turi susivienyti. Kviečiu pasirašyti peticiją dėl privalomos karinės tarnybos grąžinimo referendumo. Nebūtina versti piliečius atlikti karinę tarnybą per prievartą, nes tai tik paskatins jaunų žmonių, kurie nemato tikslo už ką ginti Lietuvą, kuri niekada neatsižvelgia į piliečio nuomonę, emigraciją. Valstybėje yra ir žmonių, pasisakančių už karinės tarnybos grąžinimą, taigi, mano manymu, šie piliečiai galėtų užimti šauktinių vietas. Ir be to, juk niekas nuoširdžiai neatlieka jokio darbo, jeigu tai jam yra liepiama.

    Gerbiama vyriausybe, ne prievarta siekite, kad jus gintų Lietuvos jaunimas, o pirma to nusipelnykite, vėliau skatinkite ir prašykite.