Reikalavimas atšaukti 2018m. liepos 1 d. įsigaliojusią „vaikų paėmimo“ iš šeimų tvarką.

Palaikau šią peticiją:

Peticija LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI   2018 m. lapkričio 21 d. Vilnius   Pareiškėjai: Arvydas Juozaitis, Gintaras Songaila Prašymas: Mes, Lietuvos Respublikos piliečiai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Peticijų įstatymo 3 straipsnio pirmos dalies 2 punktu, bei 12 straipsnio nuostatomis, kreipiamės į Lietuvos Respublikos Seimą su prašymu pripažinti šį mūsų kreipimąsi peticija.   Kreipimosi padavimo priežastys: 2017 m. rugsėjo 28 d. priimta nauja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcija (Nr. XIII-643; toliau – Įstatymas). Įstatymo priėmimo tikslas buvo apsaugoti vaikus nuo pavojų jų gyvybei ir sveikatai dėl smurtavimo prieš juos šeimoje arba kai tokie pavojai kyla vaikui dėl jo nepriežiūros šeimoje. Įstatymas buvo priimtas, nepaisant pagrįstos kritikos, kad smurto apibrėžimas jame yra pernelyg platus, o Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai suteiktos išskirtinės teisės, kurios sudaro sąlygas šiai tarnybai piktnaudžiauti (toliau – Tarnyba). 2018m. liepos 1d. įsigaliojus Įstatymui, išryškėjo jo teisinis ydingumas, prieštaringumas ir neproporcingumas, bei itin neigiamos socialinės pasekmės. Tarnybos „vadybininkai“ ėmė masiškai imti vaikus iš šeimų, naudodamiesi jiems suteiktomis teisėmis, net ir nedidelį fizinį poveikį vaikui apibrėždami kaip smurtą, keliantį pavojų vaiko sveikatai ir gyvybei (nors kitur Įstatyme pasakyta, kad vaiko paėmimas įmanomas tik tuomet, kai jau buvo panaudotos kompleksinės pagalbos šeimai priemonės), ir/ar kai tėvai esą atsisako su tais „vadybininkais“ tinkamai „bendradarbiauti“, nenori persiauklėti, neduoda lengvai paimti vaiko ir pan. Įstatymas Tarnybai suteikia teisinį imunitetą – jai negalioja draudimas taikyti smurtą prieš vaikus, sudaro sąlygas nepagrįstai atplėšti juos iš šeimų ir mėnesių mėnesiais laikyti atskirtus nuo tėvų. Įstatymas nenumato tarnybos „vadybininkų“ atsakomybės už vaiko žalojimą ir agresiją prieš šeimą. Konstitucijos 38str. 1d. nustato, kad „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“, tačiau Įstatymas antikonstituciniu būdu suteikė Tarnybai pirmenybę prieš šeimos instituciją. Jis suteikė taip pat ir išimtinę privilegiją auklėti tiek mūsų vaikus, tiek ir suaugusius žmones – jų tėvus. Jei „vadybininkų“ manymu kilo pavojus vaiko gyvybei ir sveikatai, taip pat jo normaliai raidai, arba jei tėvai tiktai „sudaro sąlygas“ tokiems pavojams atsirasti (žr. Įstatymo 40str. 1 dalį), „vadybininkas“ turi teisę pats vienasmeniškai ar kartu su policija „paimti vaiką“, o tai reiškia, kad jis tuo pačiu per tris dienas automatiškai netgi privalo kreiptis į teismą dėl leidimo iš karto paimti vaiką „laikinąjai globai“. Įstatymas nenumato prievolės automatiškai grąžinti vaiką šeimai. Jei jau vaikas į tokią nežinia kokių „laikinų globėjų“ rankas patenka, tai iš ten jį išplėšti jau nebus taip paprasta (net jei teismas atmestų Tarnybos prašymą atimti vaiką „nuolatinei globai“, „neterminuotam tėvų valdžios apribojimui“ ir atimto vaiko „išlaikymo priteisimui“, Tarnyba gali neapibrėžtą laikotarpį tęsti „laikiną globą“ ir ilgai spręsti „vaiko grąžinimo klausimą“, žr. 40 str. 5 dalies 2 punktą ir 6 dalį). Tuo atveju, jei šeimai būtų nežinia kodėl nustatytas „pirmasis grėsmės lygis“, Tarnyba laikytų prieš tėvus iškėlusi Damoklo kardą – vadybininkai spręstų, ar tėvai tinkamai bendradarbiauja, ar išmoko „pozityvios tėvystės“, ir pan. Neaišku, kuo pagrįstas toks pasitikėjimas Tarnybos vadybininkais ir nepasitikėjimas šeimos institucija. Negana to, teisminiam nagrinėjimui tėvų ir vaikų dalyvavimas nebūtinas, užtenka „nagrinėjimo raštu“. Tarnyba susidaro sau sąlygas gauti vaiko liudijimą prieš tėvus „be apribojimų“ (žr. Įstatymo 36 str. 1 dalį; anksčiau tai buvo draudžiama netgi teismuose). Įstatymo kūrėjai susipykę su baziniais humanizmo ir civilizacijos principais. Įstatymas be jokio objektyvaus ir be jokio teisinio pagrindo kiekvieną šeimą nužemina iki socialinės rizikos bendruomenės statuso, o arbitro vaidmenį kažkodėl paveda socialiniais ryšiais nesusijusiems, prigimtinės atsakomybės neturintiems, taigi, pašaliniams, svetimiems žmonėms. Pagal įstatymą tai žmonės, kurių pakankama kvalifikacija, kad jie savanorystės pagrindais vykdė kažkokią socialinę veiklą (žr. Įstatymo 41 str. 1 dalį).       Įstatymas bendrom frazėm deklaruoja prigimtinę vaiko teisę augti šeimoje, tačiau realiai sudaro sąlygas šią teisę šiurkščiai pažeisti. Iš esmės Įstatymas buvo priimtas apgaulingu būdu. Jis iš viso netgi nebuvo skirtas skubiam vaikų gelbėjimui iš jų gyvybei ir sveikatai pavojingų situacijų („panešimus“ Tarnyba tik pradeda nagrinėti „kuo skubiau“, bet ne vėliau, kaip per tris darbo dienas, nenustatant konkrečios terminuotos pareigos imtis pačių skubių veiksmų, žr. Įstatymo 36 straipsnio 1 dalį, t.y., netgi tada, kai toks pavojus iš tiesų iškyla). Taigi, taip kuriamas biurokratinis sisteminio šeimų perauklėjimo/terorizavimo mechanizmas.   Kreipimosi tikslai: Pakeisti Įstatymą taip, kad: Būtų atšaukti išplėstiniai, baudžiamojoje ir administracinėje teisėje niekad iki šio Įstatymo įsigaliojimo netaikyti „smurto“ ir „fizinės bausmės“ apibrėžimai; ir kad būtų atsisakyta neaiškios „atvejo“ koncepcijos, kai nežinia koks vadybininkas be teismo sankcijos įsiveržęs į šeimos aplinką turi teisę spręsti ne tik ar iškilo realus pavojus vaikui, bet ir tai, ar tėvai esą gali sudaryti sąlygas tokiems pavojams, vienasmeniškai pagal neaiškius kriterijus spręstų ar tuo pagrindu „paimti vaiką“. Vaikai būtų įstatymiškai saugomi ne tik nuo tėvų, bet ir nuo Tarnybos smurto, o šeima būtų saugoma nuo nepagrįstos „vadybininkų“ invazijos į jos privačią aplinką, apginant tiesiogiai galiojančius, konstitucinus šeimos būsto ir privataus gyvenimo neliečiamybės principus. Būtų atšauktos privilegijos Tarnybai be jokios atsakomybės imtis kraštutinių priemonių -atiminėti vaikus, arba nežinia kokiu pagrindu nustatyti šeimų perauklėjimo planus, grasinant taikyti tokias kraštutines priemones. Būtų panaikintos Tarnybai suteiktos privilegijos neapibrėžtą laikotarpį taikyti nuo šeimos atskirtiems vaikams „laikiną globą“ ar kaip nors kitaip vilkinti vaiko sugrąžinimą tėvams. Būtų panaikintos Įstatyme numatytos teisminio nagrinėjimo procedūros raštu (t.y., kai yra sudaroma galimybė priimti teismo nutartis ir sprendimus, net nedalyvaujant tėvams ir neišklausant vaiko). Būtų nustatytos realios pareigos Tarnybai ir kitoms institucijoms imtis skubių veiksmų, kai iš tiesų iškyla pavojus vaiko gyvybei ir sveikatai.   Reikalavimai ir siūlymai: Peticijos autoriai siūlo Seimui skubiai svarstyti jų parengtą LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1234 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-643 2, 24, 35, 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, 3, 20 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NEGALIOJANČIAIS, IV IR V SKIRSNIŲ PRIPAŽINIMO NEGALIOJANČIAIS  ĮSTATYMO projektą (projektą ir jo lyginamąjį variantą žr. peticijos Priede).   Reikalavimų ir siūlymų esmė bei pagrindimas:   Projekte siūloma atsisakyti pernelyg plačių „atvejo“, „smurto“ ir „fizinės bausmės“, kurie taikomi tik tėvams, apibrėžimų (2 str. pakeitimas, panaikinant jo 1, 5 ir 9 dalių galiojimą); Projekte siūloma atsisakyti išplėstinio „smurto formų“, taikomų tėvams apibrėžimo (3 str. galiojimo panaikinimas); Projekte siūloma atsisakyti totalinės sistemos apsaugoti vaikus „nuo visų formų“ smurto, kai yra nepagrįstai ribojamos tėvų teisės drausminti savo vaikus (t.y., panaikinti 20 straipsnio galiojimą) ir sugrįžti prie garantuotos tėvų teisės drausminti savo vaikus, „išskyrus fizinį ar psichinį kankinimą, kitokį žiaurų elgesį, vaiko garbės ir orumo žeminimą“, t.y. sugrįžti prie normų, kurios galiojo iki Įstatymo priėmimo (žr. siūlomą 24 str. pakeitimą). Projekte siūloma atsisakyti prievolės pranešti policijai ir Tarnybai apie „visų formų smurtą“ prieš vaikus, už kurį „nenumatyta baudžiamoji atsakomybė“, o taip pat apie plečiamai aiškintinus, niekur nenumatytus „kitus vaiko asmeninių ir turtinių teisių pažeidimus“ (žr. Projekte siūlomą Įstatymo 35 straipsnio pakeitimą, kuriame siūloma panaikinti nuorodą į 29 straipsnio 2 dalį, nežinia kodėl to straipsnio 3 dalyje prilygintą „nuskalstamai veiklai“).         Projekte siūloma atsisakyti naujosios, galimai antikonstitucinės „vaikų paėmimo“ sistemos, atitinkamai panaikinant 36 str. 1 dalies, taip pat IV ir V skirsnių, kuriuose nustatoma vaikų atskyrimo nuo šeimos tvarka (sudaranti sąlygas neteisėtai valdžios prievartai prieš šeimas). Peticijos autoriai laikosi nuostatos, kad naujosios „vaikų paėmimo“ tvarkos neįmanoma kaip nors pataisyti (pirmiausia todėl, kad ši tvarka vaikus traktuoja kaip valstybės nuosavybėje esančius daiktus, negerbia prigimtinės šeimos teisių, nustato privilegijas tarnautojams ir net jų įgaliotiems tretiesiems asmenims pagal blogiausią norvegišką praktiką, tačiau nenustato realių svertų piliečiams gintis nuo galimo piktnaudžiavimo ar net institucinio smurto).   Tarnybos pagrindinė funkcija liktų prevencinių, kompleksinių pagalbos šeimoms programų įgyvendinimas ir tik labai išskirtiniais atvejais, kai iš tiesų kyla pavojus vaiko gyvybei ir sveikatai, – skubus vaiko gelbėjimas, tačiau jau be jokios automatiškos prievolės Tarnybai kreiptis į teismą dėl sankcijos „laikinai globai“, o atvirkščiai – su prievole kuo greičiau grąžinti vaiką šeimai (žr. Projekte siūlomą 36 str. pakeitimą, kuriame nustatytos realios prievolės Tarnybai ir policijai imtis skubių veiksmų, ilgiausiai per 6 valandas nuo pranešimo gavimo; o ne taip, kaip dabar parašyta Įstatyme, kad Tarnyba ne ilgiau kaip „per tris darbo dienas“ tik pradeda nagrinėti pranešimą; tai yra labai keista, jeigu Įstatymas iš tikrųjų buvo sumanytas vaikų gelbėjimui nuo pavojaus jų gyvybei ir sveikatai). Projekto visuma padėtų apginti šeimos instituciją nuo valstybės agresijos (prieš konstitucinį savo pačios pamatą!); valdžios institucijoms piliečiai tokių plačių įgaliojimų, kurie dabar yra nustatyti Įstatyme, niekad ir niekur nesuteikė; valstybė privalo globoti šeimą, o ne ją griauti. Peticijos autoriai kviečia Seimo narius atsisakyti tautos ateičiai itin žalingų ir nacionaliniams šalies interesams akivaizdžiai priešingų Įstatymo nuostatų. Šeimos teisės bendrus principus nustato Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas.    

Arvydas Juozaitis    Susisiekti su peticijos autoriumi