Už laisvą Lukiškių aikštę!

                                            Už  laisvą  Lukiškių aikštę!

 

  Lietuvai nereikia stabų,  esame prieš skubotą isterišką paminklizmą. Mums reikia  gyvybingų, iš  tikro gyvenimo kylančių programų, mūsų valstybės kūrimo ir stiprinimo idėjų, kurios sutelktų Lietuvos visuomenę ir stiprintų viltį. Atmename, kai tūkstantinės minios akivaizdoje tuometinėje Lenino aikštėje buvo demontuotas paminklas sovietinės imperijos stabui Leninui. Tuomet aikštės centre atsivėrė  švari erdvė  –  tikras laisvės ženklas, kurį kiekvienas pripildėme savo  gyvenimo turiniu  ir  tikėjimu Lietuva,  bendro  gėrio  kūrimu. Švari erdvė iki dabar  buvo išsaugota, joks naujas stabas joje nebuvo pastatytas. Nūnai ne paminklų  statymo metas, o naujų idėjų, kurios mus atnaujintų, laikas. Lietuvai, įžengusiai į valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejaus metus, labiausiai reikia vilties  turinio, o ne sustabarėjusių konstruktų. Taip, Vytis yra mūsų valstybės ženklas, mūsų herbo centras. Jis  vainikuoja Simono Daukanto aikštėje Respublikos Prezidento rūmų fasadą, Vytis plazda mūsų vėliavoje,  ženklina visus valstybės institucijų dokumentus. Bet pagrindinės paminklo bėdos yra bent dvi. Pirma, nevykusi idėja  - kam Vytis mojuos kardu, ar ne Genocido aukų muziejui? Antra, dėl  žemokos meninės kokybės žirgas, deja, atrodo apgailėtinai. Pretenzijos į realizmą, bet anatomiškai žirgo skulptūra neįtikina, nežavi. Raitelio poza yra beveik neįmanoma derinyje su žirgo poza.  Stilizuotas sprendimas šiek tiek gelbėtų, bet tik šiek tiek. Vyčio  negalima savintis, negalima jo  profanuoti niekam,  prisidengiant dirbtinai sulipdytų fondų, komitetų sprendimais. Vytis yra  mūsų valstybės  vizitinė kortelė, rodanti piliečių tapatybę Tėvynėje ir visame pasaulyje.  Tai  yra mūsų visų, o ne kokių nors atskirų  grupuočių nuosavybė. Prašome Lietuvos valstybės ir Vilniaus miesto vadovus išsaugoti Lukiškių aikštėje  laisvės  erdvę, palikti aikštę  švarią ir jaukią žmonių susitikimams, buvimo kartu džiaugsmui kaip laisvės ir vilties erdvę dabarties ir ateities Lietuvai. Čia  ne tik ir ne tiek meninės kokybės, profesionalumo klausimas. Tai jau gerokai daugiau – čia jau pažeidžiamos žmogaus, kiekvieno vilniečio, Lietuvos piliečio  teisės, kai atskira grupuotė, fondas mėgina uzurpuoti širdžiai  mielą  laisvoje  Lietuvoje  tapusią  Vilniaus teritoriją.     Tarptautinės dailės kritikų asociacijos  (AICA) Lietuvos sekcijos,  Lietuvos dailės istorikų draugijos  nariai,  Lietuvos kultūros tyrimų instituto darbuotojai:

prof. dr. Aleksandra Aleksandravičiūtė, dr. Algė Andriulytė, dr. Rasa Andriušytė – Žukienė, dr. Rasa Antanavičiūtė, dr. Lina Balaišytė,  Jurga Barilaitė, Aistė Bimbirytė-Mackevičienė, dr. Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė, dr. Juozapas Blažiūnas, dr. Rasa Butvilaitė, dr. Solveiga Daugirdaitė, Jurij Dobriakov, dr. Linara Dovydaitytė, Rokas Dovydėnas, dr. Asta Giniūnienė, dr. Liepa Griciūtė-Šverebienė, dr. Erika Grigoravičienė, dr. Marius Iršėnas, doc. dr. Lolita Jablonskienė, prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė, dr. Margarita Janušonienė, Kristina Jokubavičienė dr. Auksė Kaladžinskaitė, Virginijus Kinčinaitis, Aistė Kisarauskaitė, dr. Ingrida Korsakaitė, Laima Kreivytė, Monika Krikštopaitytė, Kęstutis Kuizinas dr. Laima Laučkaitė-Surgailienė, dr. Viktoras Liutkus, prof. dr. Elona Lubytė, dr. Jurgita Ludavičienė, dr. Sigita Maslauskaitė, prof. dr. Giedrė Mickūnaitė, Rita Mikučionytė, doc. dr. Agnė Narušytė, dr. Rūta Pileckaitė, dr. Ieva Pleikienė, dr. dr. Girėnas Povilionis doc. dr. Ramutė Rachlevičiūtė, dr. Tojana Račiūnaitė, dr. Dalia Ramonienė, dr. Eglė Rindzevičiūtė, dr. Aurelija Rusteikienė, dr. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė, dr. Regimanta Stankevičienė, dr. Gabija Surdokaitė-Vitienė, doc. dr. Vaida Ščiglienė, dr. Jolanta Širkaitė, Dovilė Tumpytė, dr. Skaidrė Urbonienė, dr. Aušra Vasiliauskienė, dr. Pillė Veljetaga, Aistė Paulina Virbickaitė, doc. dr. Birutė Rūta Vitkauskienė, dr. Danutė Zovienė, dr. Kristina Žoromskienė.


Tarpt. dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcija, Lietuvos dailės istorikų draugija    Susisiekti su peticijos autoriumi