Nepritarimas šauktinių kariuomenei / Disapproval of renewed military conscription in Lithuania

Į Baltijos kelią vien iš Lietuvos susirinko per milijoną žmonių. 1991 metų sausį, šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų beginkliai susirinko ginti savo Nepriklausomos valstybės. Per 25-erius metus sukūrėme sėkmės istoriją - iš atsilikusio sovietinio užkampio tapome išsivysčiusia valstybę (2015 m. TVF duomenys). Vėl, kaip ir tarpukaryje esame pilnaverte Europos ir pasaulio dalimi. 

Tik kiek per daug atsipalaidavome, neskyrėme tinkamo dėmesio šalia esančio agresoriaus veiksmams, ne tik mes, visa Europa ir NATO. Todėl dabar paskubomis turime kautis agresyviame informaciniame kare silpnai pasiruošę, nes agresorius tam ruošėsi nuo 2008 m. Mes tai kaunamės, o senosios Europos valstybės tik dabar suprato, kas dedasi ir tik dabar imasi veiksmų.

Kitas mūsų žingsnis - greitai ir efektyviai sustiprinti kariuomenę. NATO esame mes, jei mes būsime stiprūs bus stprus ir NATO aljansas. Neišvengiamas žingsnis yra visų visuomenės narių karinis apmokymas (ir vyrų ir moterų). Esame maža valstybė, todėl kiekvieas turi būti karys (kaip Izraelyje ar Šveicarijoje). Pirmas etapas, tai dabartinis šauktinių institucijos atstatymas ir tai kaip tik demokratijos išraiška. Jei aš esu pilietis, tai aš esu atsakingas už savo šeimą, miestą, valstybę, dėl to turiu mokėti juos ginti ir kiekvienu savo gyvenimo etapu priklausyti organizuotai struktūrai, kad žinočiau kur ateiti ir ką daryti kritiniu momentu.

Kai mes būsime tinkamai pasirengę, kai agresorius žinos, kad užpuolus Lietuvą jis patirs didžiulius fizinius ir ekonominius nuostolius, tuomet čia ir nelįs. Sena patarlė - nori taikos, ruoškis karui. Tuo labiau, kad dabartinis agresorius yra silpnas ekonomiškai ir kariškai, tai propagandinis burbulas, sugebantis užpulti tik pavienius ir silpnus.

Man labai gaila, kad po 25-ių nepriklausomos valstybės gyvavimo metų, mes vis dar turime verkšlenančių nepiliečių, kurie organizuoja priešinimąsį Tėvynės gynimui.